Tikriausiai reikėtų pradėti nuo to, jog angliškas terminas „brand“ vis dar neturi tinkamo vertimo į lietuvių kalbą. Daugelis šį žodį verčia, kaip „prekės ženklas“, bet tai nėra visiškai tikslu. Brandas – kur kas platesnė sąvoka.

Kas yra brandas?

Apibrėžti brandą nėra lengva, nors šia tema ir parašyta šimtai knygų. Vis dėlto, trumpai tariant, brandas gali būti apibūdinamas kaip organizacijos, paslaugos ar produkto„asmenybė“, kuri sukuriama žmonių pasąmonėje. Būtina pažymėti, kad dizaineris nesukurs brando, tai gali padaryti tik patys žmonės. Dizaineris sukuria tik brando pagrindą.

Dauguma mano, kad brandą sudaro tik kelios dalys – kelios spalvos, keli šriftai, logotipas, šūkis ir galbūt šiek tiek garso. Tačiau iš tikrųjų viskas yra kur kas sudėtingiau. Galima sakyti, jog brandas tai „firmos veidas“. Pagrindinė idėja ir koncepcija, slypinti už žodžių „firmos veidas“, yra ta, jog viskas, ką daro įmonė, viskas, ką ji valdo, ir viskas, ką ji sukuria, turi atspindėti verslo vertybių ir tikslų visumą. Štai šios idėjos vystymo nuoseklumas sukuria įmonė veidą bei parodo, ką ji gina, kuo tiki ir kodėl egzistuoja.

Puikus pavyzdys – žinoma IT kompanija „Apple“. „Apple“ kuria bendrą humanistinę kultūrą bei tvirtą verslo etiką, kuriai būdingas savanoriškumas, kilnių tikslų palaikymas ir dalyvavimas bendruomenės gyvenime. Šios verslo vertybės aiškiai matomos įmonės veikloje, pradedant pažangiais produktais ir reklama, baigiant klientų aptarnavimu. „Apple“ yra emocionaliai humanistinis brandas, kuris turi ryšį su žmonėmis – kai pastarieji perka „Apple“ produktus ar naudojasi įmonės paslaugomis, jie jaučiasi brando dalimi, tarsi šeima. Tai emocinis ryšys, kurį sukuria būtent brandas, o ne tik gaminiai ir savotiškas logotipas.

Kas yra brandas?

Vienas iš pagrindinių brando ar „firmos veido“ vaidmenų yra firminis stilius.

Dažniausiai firminio stiliaus dizainas yra paremtas vaizdinės komunikacijos priemonėmis, kurios paprastai būna sudėliotos firminio stiliaus knygoje. Šioje knygoje taip pat nurodoma, kaip pritaikyti įmonės firminių stilių, naudojant patvirtintą spalvų paletę, šriftus, išdėstymus, matmenis ir pan. Firminis stilius užtikrina, kad įmonės tapatybė yra suprantama ir vieninga, o tai savo ruožtu leidžia atpažinti brandą.

Įmonės firminį stilių sudaro daugybė vaizdinių priemonių:

• Logotipas (bendras firminio stiliaus ir brando simbolis)
• Atributika (firminiai blankai, vizitinės kortelės, vokai ir t.t.)
• Papildoma rinkodara (skrajutės, lankstinukai, knygos, interneto svetainės dizainas ir t.t.)
• Produktai ir jų pakuotės
• Aprangos dizainas (matomi drabužiai, kuriuos dėvi darbuotojai)
• Iškabos (interjero ir eksterjero dizainas)
• Reklaminiai pranešimai (perduodami tiesioginiais ar netiesioginiais komunikacijos būdais)
• Įvairios nevaizdinės priemonės (garsai, kvapai ir t.t.)

Visi šie išvardinti dalykai sudaro įmonės firminių stilių bei sustiprina brandą, tačiau logotipas yra tarsi firminio stiliaus ir brando junginys, pavaizduotas vienu aiškiu ženklu. Logotipas dažnai tampa net viso verslo simbolis.

Kas yra logotipas?

Norėdami suprasti, kas yra logotipas, pirmiausia turime suvokti, kam jis skirtas – atpažinimui.

Naudojant prekės ženklą, simbolį ar parašą, identifikuojama įmonė ar produktas. Logotipas tiesiogiai nereklamuoja įmonės, verslą jis apibūdina tik dalinai. Savo reikšmę logotipas įgyja dėl vaizduojamo daikto kokybės, o ne atvirkščiai – logotipas skirtas nurodyti tapatybę, bet ne aiškinti. Tai, ką logotipas reiškia, yra daug svarbiau negu, tai, kaip jis atrodo.

Apie logotipus galvokite kaip apie žmones. Mums patinka, kai mus vadina vardais, o ne painiais ar lengvai pamirštamais apibūdinimais, tarkime, „šviesiaplaukis vyrukas, kuris visada dėvi rožinės spalvos drabužius“. Taip ir logotipas tiesiogiai neapibūdina verslo teikiamų paslaugų, tačiau nusako verslą, kad jį būtų galima atpažinti ir įsiminti.

Taip pat svarbu paminėti, kad tik tada, kai logotipas tampa atpažįstamas, jis pradeda veikti taip, kaip yra sukurtas. Kaip ir mes pirmiausia turime sužinoti žmonių vardus, o tik tada juos pradėsime atpažinti. Logotipas identifikuoja verslą ar produktą pačia paprasčiausia forma.

Mes gyvename logotipų eroje. Šiuo metu logotipų dizainas yra vienas pagrindinių įmonės identiteto aspektų. Žinoma, komunikuoti ir perduoti sudėtingą prekės ženklo reikšmę galima ir nenaudojant logotipo, tačiau technologijų ir pramonės pažanga skatina mūsų kultūros vystymąsi, kuriame pastebime vis daugiau verslo ženklinimo būdų. Logotipai – bene pagrindiniai įmonių identifikavimo simboliai.

Tad kaip gi buvo sukurti logotipai, kokia jų paskirtis šiandien ir kokia bus ateityje? Kaip logotipai tampa populiarūs ir kas tam turi įtakos? Ką vartotojams reiškia logotipai ir kokią įtaką jie daro mūsų verslui? Gyvenant logotipų eroje, šie klausimai tampa vieni iš svarbiausių.

Simbolizmas

Logotipų istorija prasidėjo nuo žmogaus noro išreikšti save. Tikroji simbolių galia išlieka svarbiausiu logotipų dizaino elementu. Logotipai turi prasmę, nes juose žmonių literatūrine ir vaizdine kalba naudojami tam tikri ženklai ir simboliai (įskaitant abėcėlę). Tiek praeityje, tiek šiandien logotipams pasirenkami lengvai atpažįstami simboliai, pavyzdžiui, obuolys, kurie turi galingą simbolinę reikšmę – daugumai obuolio atvaizdas sukelia asociacijas su gamta, maistu, „uždraustu vaisiumi“, Edeno sodu, Snieguole, „Apple“ kompiuteriais ir t.t. Sukurti simbolinę prasmę turinčius logotipus reiškia dalyvauti socialiniame žmonių gyvenime.

Tai 3000 metų pr. Kr. senumo vazos šukė. Ant šios vazos esančios figūros neįtikėtinai panašios į Lascaux urvo piešinius ir netgi į šiuolaikinius vaizdus, tokius kaip kompanijos „Puma“ logotipas. Šie panašumai atskleidžia susiklosčiusius žmonių bendravimo panašumus, net ir esant dideliems laiko ir geografinės vietos skirtumams.

Logotipai ir jų dizainas yra strategija, kuri XX amžiuje išpopuliarėjo kartu su organizacijomis ir jų prekės ženklais. Šimtmečius žmonės ir organizacijos save tapatino su daugybe įvairių ženklų, simbolių ir emblemų. Kalbant apie vaizdinę komunikaciją, šių dienų kompanijų naudojami logotipai, spalvų schemos ir šūkiai nelabai kuo skiriasi nuo XV amžiaus vaizdinės komunikacijos – tuo metu identitetas buvo išreiškiamas šeimos herbais, uniformomis ir religiniais simboliais.

Semiotikos atžvilgiu (mokslas apie ženklus ir simbolius, jų naudojimą ir interpretavimą), žmonių bendravimas vyksta ženklų ir simbolių kalba – ženklai gali įgyti žodžių, vaizdų, skonių ar netgi kvapų formą. Mus supantys ženklai ir simboliai padeda suvokti aplinkinį pasaulį – tarkime, Vakaruose gyvatės atvaizdas reiškia blogį. Tačiau, jeigu nekreipsime dėmesio į Vakarų kultūrines ir mitologines asociacijas (dauguma kurių kilę iš Biblijoje), gyvatė yra tik gyvatė, roplys, ir niekas daugiau. 

Graikiški parašų antspaudai, V a. pr. Kr. Pasiturintys Graikijos piliečiai naudojo šiuos iš juodžemio pagamintus antspaudus dokumentams pasirašyti ir patvirtinti. Gyvūno atvaizdas, kaip savęs identifikavimo forma, turi ilgą istoriją, prisiminkime garsius logotipus su gyvūnų,  kaip aligatorius ar pingvinas, atvaizdais. 

Simboliai yra subjektyvūs ir labai priklauso nuo kultūrinio konteksto. Pavyzdžiui, svastika – daugiau nei 5000 metų skirtingų kultūrų visame pasaulyje naudotas simbolis, kuris turi daugybę teigiamų reikšmių (sėkmę, gyvenimą, saulę, galią ir jėgą). Žodis svastika kilęs iš sanskrito svastika, kuris reiškia „laimę, sėkmę” arba „gerovę.” Deja, visas šias reikšmes pakeitė nacių partijos žiaurumas. Nė vienas simbolis neturi įgimtos ir neatskiriamos reikšmės, tačiau kai jam buvo suteiktos neišdildomos asociacijos su kariniais veiksmais ir žmonijos istorijos tragedija, toks paprastas simbolis kaip svastika, tapo ženklu, sukeliančiu stiprią neigiamą reakciją. Taip mūsų sudėtingos emocinės reakcijos į paprastus ar kasdienius vaizdinius atskleidžia sudėtingą ryšį su mus supančiu išoriniu pasauliu.

Logotipų reikšmė dažnai yra sunkiai ir skirtingai suprantama, todėl net geriausi srities profesionalai gali neprieiti prie vienodos išvados, ar logotipas yra geras, ar blogas.

Logotipai – istoriniai atpažinimo ženklai 

Daugybė įvairių ženklų, simbolių ir antspaudų šimtmečius buvo naudoti žmonėms atpažinti. Pateikiame keletą jų.

Spaustuvininko ženklas, XV a. pabaiga

Aukščiau pateikti logotipai priklauso „rutulio ir kryžiaus“ tematikai, jie perteikia mintį, kad „Dievas turi viešpatauti visoje Žemėje“.

Aldus Manutius, spausdintas firminis ženklas, apie 1500 metus.

Šis firminis ženklas simbolizuoja nuostabų paradoksą. Jis buvo naudojamas kartu su epigrama „Skubėk lėtai“ – greitį vaizduoja miklus jūros gyvūnas, o stabilumą – inkaras.

Dailininkas Rembrantas paveikslų autorystę paženklindavo etikete su daugybę parašų. Tačiau skiriamoji „R“ ir unikali raidžių forma visus ženklus jungia į visumą.

Vieningas firminis stilius

Pramonės revoliucija nepaprastai padidino masinės gamybos ir marketingo galią. Organizacijų vadovai suprato, jog norint išsiskirti augant konkurencijai ir plečiantis rinkoms, nepakanka turėti paprastą atpažinimo ženklą. Tuo metu logotipai įgijo tokią reikšmę, kokios anksčiau dar nebuvo turėję – „Nacionaliniai ir tarptautiniai daugelio įmonių užmojai sukėlė joms sunkumų, kai buvo siekiama išlaikyti darnų įvaizdį. Visgi, jei įmonės siunčiamos žinutės sujungiamos į nuoseklią sistemą, tai gali padėti įvykdyti konkrečius verslo tikslus.” (Meggs „Grafinio dizaino istorija“, parengė Philip B. Meggs ir Alston W. Purvis).

Kitaip tariant, logotipai imti naudoti kaip vienas iš daugybės vaizdinių elementų, skirtų parodyti visą didėjančių įmonių produkciją. Pateikiame keletą žymių firminio stiliaus dizaino evoliucijos pokyčių.

WIENER WERKSTATTE

„Wiener Werkstatte“ – 1903 m. Vienoje įkurta gamybos ir prekybos įmonė, pirmoji turėjusi savo firminį stilių. Ši amatininkų ir dizainerių grupė buvo rinkos pionierė.

„Wiener Werkstatte“ logotipai, iš kairės į dešinę: Werkstatte monograma; rožės logotipas; Galerie Miethke logotipas, sukurtas Kolo Moser.

„Wiener Werkstatte“ firminiai blankai, atspausdinti „Wiener Werkstatte blue“’ 1914 m. Čia aiškiai išreikštas kompanijos dizainerių polinkis naudoti kvadratus ir tinklelius.

„Wiener Werkstatte“ įmonei buvo sukurtas prekės ženklas, tačiau dizaineris Josef Hoffman pasiūlė užbaigtą ir vieningą grafinį firminį stilių su keturiais elementais: Werkstatte raudonos rožės ir Werkstatte monogramos logotipai, dizaino kūrėjo ir produkcijos gamintojo antspaudai. Šie standartiniai elementai, kartu su kvadrato, kaip dekoratyvinio motyvo, pritaikymu, buvo naudojami viskam – nuo sąskaitų iki vyniojamojo popieriaus.

Atsidavimas išskirtiniam prekės ženklui – „Wiener Werkstatte“ logotipas tapo ir spintelės rakto rankena.

TAPATYBĖS MEISTRAI

„Westinghouse“ logotipas ir Paul Rand sukurta metinė ataskaita

 Įtakingi dizaineriai Paul Rand, Milton Glaser ir Alan Fletcher XX a. antroje pusėje padėjo formuoti vartotojų kultūros grafinę tapatybę. Pavyzdžiui, Paul Rand sukūrė daugybę populiarių prekės ženklų, o jo įvairiaspalviai kompanijos „IBM“ logotipai tapo pramonės etalonu.

Muzikos kanalai

„Informacijos perkėlimas iš spausdintų šaltinių į kitas žiniasklaidos priemones pakeitė grafinės tapatybės pobūdį. MTV televizijos logotipai, kurie pasirodo iš nelauktų metamorfozių, tikriausiai yra pagrindinis animacinės tapatybės pavyzdys.” –„The New York Times“, 1996 m. rugsėjis.

MTV logotipai buvo sukurti šiuo metu neegzistuojančios „Manhattan Design“ studijos 1980-ųjų  pradžioje.

Šie logotipai sukėlė perversmą rinkoje, kadangi buvo skirti televizijai ir sugriovė nusistovėjusias nuomones apie logotipų naudojimo „taisykles“. 80-ųjų pradžioje televizija tapo labai populiaria, o MTV logotipai buvo pritaikyti būtent šiai informacijos terpei – logotipuose išnaudodavo judantį vaizdą ir jo greitį. Šis kontraversiškas dizaino sprendimas parodė, kad logotipai gali būti pritaikomi grafinei terpei ir sugriovė nuomonę, kad skiriamieji ženklai visada turi būti pristatomi pastovios ir nejudančios formos – logotipas pasikeitė tam, kad atitiktų televizinės eros kultūrą.

Prekės ženklų era

„Jeigu norite tapti sėkminga, įvairiose šalyse garsia įmone, jums reikia kurti prekės ženklus, o ne produktus.” – Naomi Klein.

NBA krepšininkas LeBron James – vienas žymiausių „Nike“ reklaminių veidų. Elementų nedaug, tačiau prekės ženklas turi gilią mintį. Kai kuriems „Nike“ įkūnija sėkmingą prekės ženklą. Kitiems – tai apgaulingos rinkodaros sumanymas, sunkus darbas ir neetiška verslo praktika.

Dabartiniame etikečių pasaulyje, XX a. požiūris į prekės ženklus yra kiek pasenęs. Dabartinį metą būtų galima pavadinti prekės ženklų era. Logotipai jau nebėra tik produkto kokybės ženklai, jie tapo kultūrinių idealų vaizdiniu atspindžiu – tuo, kas gali padidinti ir apginti prekės ženklo vertę įvairiose prekybos aplinkose ir įkvėpti vartotojų lojalumą. Šioje verslo formulėje, prekės ženklas mažai susijęs su pačiu produktu. Paprasčiau tariant, tai laisvai egzistuojanti idėja. Sėkmingo prekės ženklo tikslas – tapti  išskirtiniu daiktų pilname pasaulyje.

XXI a. kontekste, „Nike“ nebėra tik batus gaminanti kompanija — tai idėja, kaip tapti išskirtiniu, pasitelkiant sportą. Išanalizuokime aukščiau pateiktą „Nike“ reklamą: LeBron James yra sudievinamas (Kristaus poza), vartojama religinė kalba („liudyti“, „tikėti“) – abiem šiais būdais norima perteikti ženklo išskirtinumą. Prisiminkime kitą, vieną žymiausių visų laikų NBA krepšininkų, Michael Jordan ir jo „Nike“ reklamas. Jose šiai žvaigždei suteiktos antžmogiškos galios, jis vaizduojamas tarsi būtų pagautas skrydžio metu ir yra sustabdomas prieš pat pasiekdamas lanką. Reklamos kampe – paprastas, asketiškas prekės ženklas. Taip logotipas perteikia prekės ženklo išskirtinumą ir jo galią.

Logotipų kūrėjai įvairiomis kalbos formomis stengiasi apibūdinti prekės ženklo esmę ir išskirtinumą. Geriausiu atveju, tokia kalbos rūšis apibūdina kūrybingą prekės ženklo strategiją, kuri leidžia organizacijoms save naujoviškai pateikti šiandienos verslo kultūroje – vietoje, kur veržli ekonomika ir sparti technologijų raida reikalauja nuolatinių pokyčių. Blogiausiu atveju, toks elgesys yra tarsi bandymas tampyti liūtą už ūsų – iššaukianti ir demonstratyvi kalba vartojama siekiant padidinti vidutiniško dizaino ir banalaus prekės ženklo pardavimus.

Nauja logotipų era?

Šiomis dienomis logotipai reikšmingesni ir galingesni nei bet kada anksčiau. Logotipai tapo tokie reikšmingi, jog kai kurie žmonės net turi logotipus-tatuiruotes (jie fiziškai paženklinti etikete). Tokie logotipai, kaip „Nike“, tapo gyvenimo būdo pasirinkimais, kuriuos vartotojai integruoja į savo tapatybę. 

Daugelis sėkmingų logotipų jau pasiekė „transcendenciją daiktų pasaulyje“, kai logotipo tapatybės populiarinimas tapo vertingesnis, nei fizinių prekių gaminimas. Netrukus logotipai dar labiau dar labiau praplės prekės ženklų ribas – kompanijos jau pradeda naudotis nanotechnologijomis, virtualia realybe ir kitais technologijų pasiekimais. Ką įmonių logotipai reikš žmogui, kuriam į kūną buvo įšvirkštos šios įmonės pagamintos ląstelės, naikinančios vėžį?

MTV logotipai jau sukūrė precedentą nuolat besikeičiantiems prekės ženklams. Kaip dar logotipai gali sulaužyti pritaikymo taisykles? Ar yra būdas sunaikinti logotipus, juos decentralizuojnt? Ką galima pasakyti apie iš atskirų elementų sudarytus logotipus, kurie gali būti naudojami tiek dalimis, tiek sujungti į visumą? Jeigu firminė produkcija egzistuoja plika akimi nematomame molekuliniame lygmenyje, ar galima sukurti išorinę holografinę logotipų tapatybę?  

Galima prognozuoti, jog logotipai toliau plėsis į naujas sritis. Dauguma pramonės šakų dėl griaunančio technologijų poveikio susiduria su staigiais pereinamaisiais laikotarpiais. Nereikėtų žavėtis logotipų dizaineriais, kurie kuria tik logotipus. Taip pat nepriimtina nesilaikyti kultūrinių skirtumų ir kurti, neatsižvelgiant į besikeičiančią aplinką. Dizaineriai privalo būti besikeičiančių kultūrų stebėtojai, t.y. kurti logotipus, atsižvelgdami į pasikeitimus pramonės šakose, žmonių norus ir poreikius.

Ateities kelias

Logotipų dizainas klesti. Firminės dizaino aplinkos (tarkime, interneto svetainė su integruota dizaino strategija, kuri atskleidžia prekės išskirtines savybes) gali egzistuoti kartu su tradiciniu logotipų dizainu. Kūrybinis mąstymas svarbus išliks ir ateityje. Kuriant prekės ženklo vizualinio įvaizdžio strategiją, visada bus vertinamas noras sukurti kažką naujo. Didėjant techninei pažangai, dizaineriams teks vis dažniau susidurti ir su rizikingais projektais.

Visgi, kad ir kokie pokyčiai įvyktų, vienas dalykas vis tiek išliks. Grafikos dailininkai ir dizaineriai, kaip ir bet kuris dvejų metų vaikas su spalvotais pieštukais, visada galės supančio pasaulio detalėms priskirti reikšmę, neišraiškingai informacijai suteikti išraiškingą veidą. Žmonių troškimas atvaizduoti pasaulį yra noras, kurį dizaineriai gali suprasti ir skatinti, tad sugebėjimas perteikti prasmę, esmę ir vertingą informaciją taps vertingesnis nei bet kada anksčiau.

Firminis stilius – tai įmonės veidas. Firminis stilius parodo, kokia kompanija yra ar net kokia ji nori būti, teigia geriausi grafinio dizaino specialistai ir pabrėžia, kad firminis stilius turėtų būti svarbus ne tik toms – didžiosioms, užsieninėms, šimtmečių istoriją menančioms kompanijoms, kaip dažnas įsivaizduoja, bet ir Lietuvos verslininkams bei organizacijų lyderiams.

Kodėl firminis stilius yra svarbesnis nei dažnas statistinis užsakovas įsivaizduoja? Kas apskritai yra firminis stilius  ir kokios jo apraiškos Lietuvoje. Visus atsakymus rasite šiame įraše. Tikime, kad paneigsime bent kelis mitus apie korporacinio dizaino subtilybes ir svarbą kiekvienai organizacijai.

Ar Lietuvoje įmonės skiria dėmesį savo firminiam stiliui?

Sunku pasakyti. Didžioji dalis dizainerių, tiesa su nenoru, pripažintų, kad bendrovės mieliau kopijuoja, nei renkasi originalų dizaino sprendimą. Kai kurie net pasirenka strategiją palįsti po kurios nors, dažniausiai rinkos lyderio, šešėliu. Tikimąsi, kad vizualiai panašus dizainas ir kitais rodikliais arba pagal vartotojų pozicionavimą priartins prie rinkos lyderių.

Ne viena įmonė, net jei ir nusprendžia kurti originalų korporacinį dizainą, firminio stiliaus originalumą vertina tik vidinėje plotmėje, o išorinei komunikacijai vis tiek pasilieka saugų, jau matytą variantą.

Dar viena dažna, tiek Lietuvos, tiek užsienio užsakovų klaida – kuriamas korporacinis dizainas, nukreiptas į patį save. Ką tai reiškia? Firminis stilius kuriamas mąstant ne apie tai, kokią žinutę komunikuoja ir kaip auditorija įvertins tą dizaino sprendimą, bet pagal tai, kas gražu patiems kompanijos darbuotojams. Neretai pagal tai, kokį skonį ar grožio suvokimą turi įmnės vadovas.

Nors firminis stilius savo prasme yra skirtas formuoti įmonės įvaizdį, deja, remiantis ne vieno Lietuvoje dirbančio dizainerio patirtimi – mūsų šalyje vis dar pamirštama vertinti tai, kas gali duoti pridėtinės vertės. Tačiau dėmesys kreipiamas į tai, kas suteiktų teigiamų emocijų pačiam įmonės šeimininkui. Firminis stilius suvokiamas, kaip savininko atributas, papildomas automobilis garaže ar naujesnio modelio išmanusis telefonas, bet ne kaip vartotojo refleksija į kompaniją. Specialistai teigia, kad firminis stilius turi būti kuriamas galvojant apie tai, ką vartotojas norės ir galės pasakyti apie organizaciją, o ne siekiant vadovui pasirodyti tuo, ką jis turi.

Kodėl verta kreiptis į profesionalius dizainerius?

Ar kalbėtume apie firminį stilių, ar apie kompanijos logotipo, bendrovės internetinio puslapio sukūrimą, 90 proc. lietuvių užsakovų nelinkę pasitikėti dizaineriais profesionalais ir mieliau siūlo „semtis įkvėpimo“ iš užsienio pavyzdžių. Taip, žinoti, ko nori ir ko ne, yra labai svarbu, tačiau tai nėra tas pats, kas pirmojo susitikimo metu parodyti norimą krypti ir duoti dizaineriui startą dirbti, o vėliau kūrybos proceso metu kištis ir dizaineriui neleisti parinkti nė vieno elemento – patirtis, kuria galėtų pasidalinti beveik visi su grafiniu dizainu dirbantys profesionalai. Deja, šeimininko ego išlenda dažniau nei sveikas protas ir dizaineriui iškeliama neįmanoma misija – remiantis savo kompetencija sukurti šiuolaikišką dizainą, kuris atspindėtų šimtą kartų matytus ir morališkai pasenusius užsakovo pageidavimus. Pavyzdžiui, šiuo metu tokie populiarūs trimačio dizaino elementai jau nebėra nei madingi, nei stilingi, tačiau vis dar labai trokštami. Ne vienas dizaineris prisipažins, kad klientui atnešus pavyzdžius ko norėtų, pastarųjų vizualiniai sprendimai jau yra daryti ir perdaryti šimtus kartus, o tokios pačios stilistikos interneto svetainę jau turi n+k skaičius įmonių.

Kodėl verta pasitikėti dizaineriais profesionalais? Pirma, dizaineriai geriausiai žino mados tendencingas, stilistinių sprendimų bangas ir puikiai supranta, kas jau bus pasenę po metų, o koks firminio stiliaus sprendimas komunikuos žinutę „mes esame inovatyvūs, mes esame pirmieji, mes esame modernūs“. Juk kompanijos tikslas nėra būti po konkurento šešėliu, tiesa? Džiugu, kad vis daugiau užsakovų yra linkę „atsiduoti“ profesionalų rankas, tačiau, teisybės dėlei, reikia pripažinti, kad sąlygas diktuoja klientai, ir kol dizainas mūsų šalyje bus suvokiamas kaip paprastas maketavimas, tol situacija rinkoje greitu laiku nesikeis.

Kokį firminį stilių dažniausiai renkasi užsakovai Lietuvoje?

Ties šiuo klausimu norisi liūdnai atsidūsti. Firminio stiliaus poreikio ir svarbos suvokimas mūsų šalyje vis dar nėra kompanijų prioritetų sąrašo viršuje, tad ir į korporacinį dizainą, dažno dizainerio patirtimi, žiūrima atsainiai. Kita, liūdnai populiarėjanti strategija, apie kurią jau buvo užsiminta įrašo pradžioje – rinkos lyderių kopijavimas. Net jei konsultacijos metu specialistų vertinimo, to lyderio vizualiniai sprendimai yra nelogiški, neorganiški, netiktų konkrečiai įmonei, ar galų gale, nepabijokime to žodžio, yra netikę, užsakovas vis tiek pasirinks pirmaujančio konkurento stilistiką. Galbūt vadovaujamasi pasąmoniniu vertinimu, kad supanašėjus su lyderiu, ir pačiam labiau pasiseks..? Deja, tokios mintys nėra racionalios. Tad kas turėtų šviesti lietuviškąjį užsakovą? Profesionalūs dizaineriai. Ar jais pasitikima? Grįžtame prie antrojo klausimo.

Kodėl firminis stilius toks svarbus?

Firminis stilius – tai įmonės veidas. Firminis stilius parodo, kokia kompanija yra ar net kokia ji nori būti. Taip, supratote teisingai – dažnu užsienio pavyzdžiu, net jei įmonės viduje jaučiamas sąstingis, tačiau ji save viešina kaip modernią, lojalią ir inovatyvią, tokia įmonė įsipareigoja savo įvaizdžiu ir yra pasmerkta keistis. Firminis stilius turi atskleisti kompanijos vertybes, norimą išsakyti žinutę, dabartinį ir būsimą potencialą. Tai tas pats, kaip įkvepiantis motyvacinis plakatas, kabantis prieš nosį ir skatinantis būti geresniu. Dar daugiau – tai motyvacinis plakatas, kuris iš tiesų veikia.

Antroji firminiam stiliui keliama užduotis – gebėjimas emociškai paveikti vartotoją, kad jis norėtų tapti kompanijos dalimi. Kalbant paprastai, kad vartotojas norėtų įsigyti produktą  ne todėl, kad pats produktas yra geras, o todėl, kad jam asmeniškai imponuoja įmonės vykdoma veikla ar jos įvaizdis. Tikriausiai vienas žinomiausių pastarojo meto pavyzdžių – moderni ir highend’inė (angl. high-end) „Apple“ kompanija ar smagi ir jauna „Google“ komanda – tai jau yra firminio stiliaus everestai. O aukščiausių viršukalnių juk ir reikia siekti, tiesa?

 Kokios yra pastarųjų metų tendencijos?

Nors korporacinio dizaino, kaip ir bet kurios kitos vizualinės ar meninės srities pastaruoju metu, tendencijų yra daug ir kiekvienai pristatyti reikėtų skirti bent po vieną įrašą, didžioji dalis dizainerių kaip bendrą tendenciją išskirtų minimalizmo ir aiškių formų kryptis. Kiekviena detalė, kiekvienas akcentas ar pasirinkta spalva vizualiniame sprendime turi tam tikrą prasmę ir paskirtį. Jei pastarosios nėra, tai ir detalės nereikia. Profesionalai idealiu firminio stiliaus pavyzdžiu apibūdintų tokį dizaino spendimą, kuriame firminis stilius ir logotipas papildytų vienas kitą. Apskritai vertinant, firminis stilius eina logine kryptimi, ne menine. Dizaineriai vis dažniau tampa matematikais – kuriant organizacijos firminį stilių reikalingas ne tik kūrybiškumas, bet ir nemenka dalis loginio mąstymo. Profesionalai pabrėžia, kad firminis stilius nėra meninė išraiška, tai – labai konkreti, individuali (!) žinutė, idealiu atveju, nepriklausanti nei nuo užsakovo norų, nei nuo dizainerio asmeninės stilistikos.

INTERNETINIŲ SVETAINIŲ DIZANO KŪRIMO EVOLIUCIJA

Ar galite patikėti, kad pirmajam tinklapiui jau per 20 metų! Jį sukūrė Tim Berners-Lee 1991 m. Tai buvo savotiška skaitmeninės evoliucijos pradžia. Ar jūs prisimenate, kaip viskas atrodė, kai jūs pradėjote naršyti internete? Ar pamenate spalvas, statinį vaizdą ir netinkamo dydžio nuotraukas? Svetainės dizaino kūrimas prasidėjo kaip dėlionė paskleista ant stalo, kai dar nebuvo žinoma, ką su tomis detalėmis daryti, kur padėti, kokią formą, spalvą pritaikyti.

Svetainių kūrimas be dizaino pirmiesiems dizaineriams buvo, deja, savaime  suprantamas dalykas. Kaip bebūtų, situacija pagerėjo. Dabar internetinėms svetainėms kurti mes naudojame įvairiausias technologijas, kurios leidžia atvaizduoti tekstą, grafiką, garsus, animaciją ir video informaciją. Šiandien prie interneto galime prisijungti savo telefonais, kompiuteriais ir ieškoti naudingos informacijos, atlikti daugelį paprastų ir sudėtingų užduočių, žiūrėti filmus, parduoti ir pirkti daiktus, apmokėti sąskaitas ir valdyti savo finansus, užsiimti pokalbiais su draugais ir šeima.

Tamsūs svetainių kūrimo amžiai (1989)

Pati internetinių svetainių kūrimo pradžia buvo tikrai tamsi, kaip ir ekranai – tamsūs su keliais nespalvotais vaizdo elementais, o dizainas sukurtas iš simbolių, naudojant Tab key principą. Grafika tuo metu buvo vienintelė sąsaja tarp kompiuterio ir vartotojo.

Lentelės – pradžia (1995)

Naršyklių, kuriose buvo galima atvaizduoti nuotraukas, atsiradimas buvo pirmas žingsnis svetainės dizaino kūrimo, kurį matome šiandien, link. Priimtiniausias ir lengviausias būdas struktūrizuoti informaciją – buvo lentelių principas, jau egzistuojantis HTML. Taigi dėliojant leneteles į lenteles, apsvarstant priimtiniasius būdus, kaip sujungti statinius elementus su kintamais, buvo sukurtos pirmosios internetinės svetainės, turinčios dizaino elementų.

Žinoma, toks kūrybinis darbas reikalavo kantrybės ir laiko, nes buvo sudėtinga palaikyti šias dažnai lūžtančias platformas. Todėl prireikė laiko, kol jos ėmė populiarėti. Buvo sukuriama nuostabių pavyzdžių, tačiau programuotojams vis dar būdavo sudėtinga įgyvendinti idėjas. Kita vertus, lentelės turėjo keletą privalumų: galimybę sulygiuoti elementus vertikaliai, reguliuoti pagal vaizdo taškus arba procentus.

Svetainių kūrėjams į pagalba ateina JavaScript (1995)

JavaScript buvo sprendimas HTML apribojimams įveikti, išplečiant statinius HTML puslapius, išnaudojant dinaminį skripto funkcionalumą. Bėda buvo ta, kad JavaScript veikia prototipų principu, kas priverčia tinklą dirbti ir užkrauti informaciją atskirai. Šiomis dienomis mes linkę vengti JavaScript, jeigu tą pačią komandą galime atlikti su CSS. Bet pats JavaScript išlieka stiprus pirminio (jQuery) ir galutinio (Node.js) duomenų apdorojimo įrankis.

Auksinė svetainių kūrėjų laisvės era – Flash technologija (1996)

Norint išeiti iš padėties ir tam tikrų tinklapio dizaino apribojimų, gimė technologija, suteikusi laisvę, kurios niekas niekada neturėjo. Ji leido sukurti bet kokias figūras, šablonus, animacijas, sąveikas, naudoti bet kokį šriftą vienoje aplinkoje. Šis internetinių svetainių dizaino kūrimo stebuklas – Flash technologija. Su ja interneto svetainės tapo panašios į animacinius filmukus, kai įmanoma įgyvendinti įvairias dizaino fantazijas.

Viskas buvo talpinama viename faile ir siunčiama į naršyklę atvaizdavimui. Kol vartotojas turėdavo naujausią Flash versiją ir šiek tiek laiko laukimui, viskas atrodė tarsi paveikta magijos. Tai buvo Flash, įvadinių animacijų, interaktyvių elementų aukso amžius. Gaila, tačiau jis ilgainiui tapo nebe toks patogus, suvartojantis daug energijos ir laiko. Kai Apple nusprendė atsisakyti Flash savo pirmajame iPhone (2007), šios technologijos populiarumas ėmė ženkliai mažėti. Galiausiai ir svetainių kūrimas apsiribojo dizainu be flash.

CSS (1998)

Panašiu metu kaip ir Flash gimė dar geresnis ir tinkamesnis techninis metodas internetinių svetainių dizaino kūrimui – CSS – pakopinių stilių schemos (angl. Cascading Style Sheets). CSS nėra kodavimo kalba, tai labiau deklaratyvi (aiškinamoji) kalba. Ji leidžia tiksliai aprašyti HTML dokumentų išvaizdą bei išdėstymą.

Pirmoji CSS versija toli gražu nebuvo lanksti. Didžiausia problema tapo naršyklių priėmimo rodiklis. Užtruko kelerius metus, kol naršyklės ėmė pilnai palaikyti CSS, iki tol šios schemos dažnai sukeldavo sunkumų, dėl to, kad kai viena naršyklė turėjo naujausias ypatybes, kitai jų pristigdavo. Tai buvo didžiausias – internetinių svetainių kūrėjų – košmaras.

Telefonų sukilimas – svetainių tinkleliai ir rėmai (2007)

Naršymas internete per mobiliuosius įrenginius buvo tikras iššūkis. Nepaisant skirtingų lygių sistemos, susidūrėme su dar didesne problema – turinio atitikimo bėdomis. Ar dizaino elementai tilps į mažą ekraną, ar jų neteksime (nematysime)? Kaip tokiame mažame ekranėlyje patalpinti patrauklias ir akį traukiančias reklamas?

Kitas probleminis klausimas – greitis. Tokių puslapių užkrovimas reikalavo daugiau interneto sąnaudų, tuo pačiu ir pinigų. Pirmas žingsnis šios idėjos tobulinimo link buvo stulpelių principo tinklas. Po kelių bandymų laimėjo 960 tinklelių sistema su 12 stulpelių (angl. 12 column grid).

Kitas žingsnis – buvo standartizuoti dažniausiai naudojamus elementus, tokius kaip formos, navigacija, mygtukai. Bendrai – vaizdinių elementų ir jų kodų talpyklos sudarymas. Laimėtojai šioje srityje – Bootstrap and Foundation, kurios susijusios su tuo, kad skirtumas tarp tinklapio ir aplikacijos ėmė mažėti. Blogoji pusė buvo ta, kad dizainas vis dar dažnai atrodė toks pats ir vis dar negalėjome pasiekti jų, nežinodami kaip kodas veikia. 

Prisitaikantis svetainių dizaino kūrimas (2010)

Puikus vyrukas vardu Ethan Marcotte nusprendė mesti iššūkį egzistuojančiam požiūriui, pasiūlydamas naudoti tą patį turinį, bet skirtingus šablonus dizainui kurti. Jis sukūrė terminą prisitaikantis tinklapių dizainas (angl. Responsive web design).

Techniškai vis dar naudojamos HTML ir CSS aprašymo kalbos, todėl tai yra konceptuali pažanga. Dar buvo daug klaidų. Mums reaguojantis reiškia vaizduojantis įvairius šablonus. Taip pat tai yra būdas, kaip pateikti nuotraukas, parsisiuntimo greitį, semantikas ir pan. Klientui, tai reiškia – veikia telefone. Pagrindinis privalumas – turinio analogija – tas pats tinklapis veikiantis vienodai įvairiuose įrenginiuose.

Internetinių svetainių standarto laikai (2010)

Didesnio kiekio svetainių šablonų sukūrimas reikalauja daugiau laiko. Laimei, nuspręndėme supaprastinti procesą išmesdami žavius šešėlių elementus ir grįždami prie dizaino šaknų – būtiniausio turinio. Pagaliau fotografija, apipavidalinimas, ryškios iliustracijos, turtingi šablonai yra tai, ką mes kuriame šiandien.

Paprasti vaizdiniai elementai arba standartinis dizainas (angl. Flat design) yra viso proceso pagrindinė dalis. Esminis privalumas čia yra tai, kad daug daugiau idėjų yra sudedama į kopiją, bendrą žinutės ar turinio hierarchiją. Blizgūs mygtukai yra pakeičiami piktogramomis, kurios leidžia mums naudoti vektorines nuotraukas ir ženklų šriftus. Galimybė pasirinkti tinklapio šriftus, suteikia pridėtinės vertės vaizduojant tekstus kartu su grafiniais elementais. Įdomiausia, jog internetinių svetainių kūrimas buvo arti viso šito nuo pat pradžių, tačiau norėta daug ką išbandyti.

Šviesi web svetainių ateitis (2014)

Pagrindinis internetinių svetainių dizaino kūrimo tikslas – padaryti taip, kad tinklapis būtų matomas, lengvai suprantamas ir intuityviai naršomas. Įsivaizduokite, kad mes paprastai išdėstome objektus ekrane ir pasirodo paprastas, naujas kodas. Neturime galvoje objektų tvarkos pakeitimo, bet visiško lankstumo ir kontrolės galimybes. Mes nebeturime nerimauti apie naršyklės suderinamumą, galime sutelkti dėmesį į aktualių problemų sprendimus.

Techniškai yra keletas naujų sąvokų, kurios padeda judėti reikiama linkme. New units esantys CSS, tokie kaip vh, vw kaip (peržiūros srities aukštis ir plotis) suteikia daug daugiau lankstumo sudedant elementus. Tai taip pat išspręndžia problemą, kuri glumina daugumą dizainerių – kodėl vertikalus centravimas yra toks sudėtingas naudojant CSS techniką.  Flexbox yra kita sąvoka, kuri taip pat yra CSS dalis. Ji leidžia sukurti šablonus ir keisti juos pagal skirtingas savybes, nenaudojant daug kodų. Ir pagaliau web components (tinklapio komponentai) –  elementų rinkinys, kartu sujungiantis galeriją, prisijungimų formas ir pan. Tai sumažina darbo krūvį, kur elementai tampa sandaros blokais, gali būti pakartotinai naudojami ir atskirai atnaujinami.

Kažkurios kalbos mokėjimas – tai tik svetainių kūrimo pradžia, o šių kalbų panaudojimo išmanymas – jau technologiniai dalykai. Interneto svetainių kūrimas yra labai plati ir nuolat tobulėjanti sritis. jQuery, JavaScript, CSS, AJAX, Flash, Silverlight ir kitų technologijų naudojimas šiandien jau laikomas reikalavimu dinaminiams, įspūdingiems, konkurencingiems bei pilnaverčiams puslapiams kurti.

Mes rūpinamės adresų užsakymu, svetainės patalpinimu serveryje, el. pašto dėžutės sukūrimu, ryšio su socialiniais tinklais integravimu (Facebook, Twitter, Google+ ir t. t.).

Straipsnis parengtas pagal: blog.froont.com/brief-history-of-web-design-for-designers

Koks turėtų būti geras logotipas? Verta žinoti, kad geras logotipas yra toks, kuris kuo aiškiau perteikia žinutę apie Jūsų verslo patikimumą ir lojalumą klientams. Todėl visuomet verta gerai apsvarstyti kokią svarbą jūsų versle turi logotipo sukūrimas.

5 EFEKTYVAUS LOGOTIPO DĖSNIAI:

1. Paprastas

2. Įsimintinas

3. Nesenstantis

4. Universalus

5. Tinkamas

1. Paprastas logotipas

Paprastas logotipo dizainas yra lengvai atpažįstamas. Toks logotipas yra universalus ir įsimintinas. Jis turi pasižymėti unikalumu, tačiau neturi būti perkrautas informacija.

Visuomet prisiminkite K.I.S.S. (angl. Keep It Simple, Stupid) – dizaino principą. Šis principas perteikia labai svarbų dizaino aspektą – paprastas logotipas yra lengviau atpažįstamas, greičiau įsimenamas ir efektyvesnis informacijos perteikimo prasme. Lakoniškas ir paprastas logotipas, matomas ant 70 mylių per valandą greičiu lekiančio autobusiuko, ant pakuotės perkrautoje parduotuvės lentynoje ar reklamai skirtoje vietoje, pritrauks vartotojo dėmesį. Atminkite – bene vienos garsiausių tarptautinio prekės ženklo, didžiausio pasaulyje batų gamintojo, logotipas tėra paprastas grafinis išlinkimas.

2. Įsimintinas logotipas

Su paprastumu itin susijęs ir prekės ženklo įsimintinumas. Efektyvus logotipas turi būti įsimintinas, o tai galima pasiekti pasitelkiant ne tik paprastą, bet ir išskirtinę formą.  Žmogaus vaizdinė atmintis ribota, paprastesnis logotipas „užima mažiau vietos“ ir jį lengviau „atkurti“ iš atminties. 

Galbūt sunku patikėti, bet logotipo simbolio reikšmė nėra labai svarbi. Tai nereiškia, jog ji nepageidaujama. Tai tik parodo, kad ryšio tarp simbolio ir to, ką jis išreiškia, dažnai neįmanoma pasiekti. Esant tam tikroms sąlygoms, toks ryšys kelia prieštaravimų. Juolab, prisiminkite, kad esminis logotipo dizaino uždavinys yra savitumas, įsimintinumas ir aiškumas.

3. Nesenstantis logotipas

Veiksmingas logotipas turi būti nesenstantis, kaip klasikiniai meno kūriniai. Paklauskite savęs, ar logotipas bus toks pat efektyvus ir po dešimties, dvidešimties metų ar pusės amžiaus?

Sezonines tendencijas tegul taiko mados industrija. Naujiems džinsams ar suknelei mados gal ir yra svarbios, tačiau prekinio ženklo identitetui svarbiausia – ilgaamžiškumas. Netapkite bandos dalimi. Išsiskirkite. Taip pat atminkite, logotipas turi būti būti veiksmingas tiek horizontaliu, tiek vertikaliu formatu.

4. Universalus logotipas

Tinkamas logotipas yra veiksmingas įvairioje aplinkoje ir yra lengvai pritaikomas, todėl turi būti funkcionalus. Pirma, logotipas turėtų būti sukurtas vektoriniu formatu – tai užtikrins galimybę keisti jo dydį, neprarandant kokybės. Taip pat logotipas turi būti būti veiksmingas tiek horizontaliu, tiek vertikaliu formatu.

Pasitikrinkite, ar logotipas išlieka veiksmingas, kai jis:

• Atspausdintas viena spalva?
• Atspausdintas pašto ženklo dydžio? 
• Atspausdintas ant lauko stovo?
• Atspausdintas reversu (šviesus logotipas tamsiame fone)?

Vienas iš būdų, kuris leis sukurti universalų prekės ženklą, tai juodai balto logotipo sukūrimas. Taip galima sutelkti dėmesį ties idėja ir forma, o ne ties subjektyvaus vertinimo spalvomis. Sukūrę juodai baltą logotipą įsitikinsite, ar logotipas gerai atrodys net esant paprasčiausiai formai. Spalvos yra labai subjektyvios ir emocinės. Jos gali blaškyti dėmesį ir atitraukti nuo bendro dizaino. Pavyzdys: jei jūsų logotipas yra raudonos spalvos, tai būtent ši spalva, o ne dizaino elementas, bus tai, į ką pirmiausiai atkreips dėmesį klientas.

Tam, kad nekiltų logotipo pritaikymo problemų, susipažinkite su gamybos procesu. Logotipų kūrimui rekomenduojama Pantone spalvų paletė.

5. Tinkamas logotipas

Logotipo šriftas turi atitikti numatytą jo reikšmę. Tarkime, jei kuriate logotipą vaikų žaislų parduotuvei, rekomenduojama naudoti būtent vaikišką šriftą ir spalvų paletę, kuri netiktų, pavyzdžiui, advokatų kontoros logotipui.

Taip pat svarbu paminėti, kad logotipe nebūtina tiesiogiai atvaizduoti to, kas yra parduodama. Kitais žodžiais tariant, automobilių gamintojų logotipe nebūtinai turi būti atvaizduotas automobilis, o kompiuterių gamintojų logotipe – kompiuteris. „Harley Davidson“ logotipas nėra motociklas, o „Nokia“ logotipas – mobilusis telefonas. Logotipas yra skirtas tik atpažinimui.

Ar logotipas turi būti savaime suprantamas? Tik kartu su produktu, paslauga, verslu ar korporacija, kuriuos atvaizduoja, ir be kurių jis neturi jokios vertės. Logotipo vertė ir nauda priklauso nuo kokybės, kuri atsiranda iš jo paties. Jeigu įmonė yra antros klasės, tuomet ir logotipas bus suvokiamas kaip antros klasės. Naivu tikėtis, kad naujas logotipas pakels įmonės lygį, jei auditorija nebus tinkamai paruošta.

Pakuotės dizainas  akivaizdus prekės ženklo realizavimas, įkūnijantis pagrindines ženklo idėjas.

Pakuotė parodo produkto išskirtinumą, geriausias jo savybes, atsižvelgiant į kruopščiai ištirtus klientų skonius ir poreikius. Pakuotės dizainas yra labai svarbus siekiant išskirtinio produkto populiarumo bei jo paklausos. Efektyvus pakuotės dizainas, turi būti sukurtas taip, kad iš karto pritrauktų nuolat skubančio vartotojo dėmesį.

Pagrindiniai pakuotės dizaino elementai

Pirmasis įspūdis yra lemtingas, tad pagrindinis pakuotės dizaino iššūkis – sudominti ir pritraukti vartotoją, nurodant produkto pranašumus bei išskirtinumą. Svarbiausia, kad pakuotė suteiktų informacijos apie produktą, jo naudojimą bei gamintoją, apsaugotų jį, išsklaidytų pirkėjo abejones ir per kelias sekundes paskatintų jį pirkti.

Efektyvaus pakuotės dizaino tikslai yra:

• Paskatinti rinktis siūlomą produktą
• Patraukti dėmesį ir išsiskirti iš kitų siūlomų produktų gausos
• Glaustai perteikti pagrindinę prekės ženklo idėją
• Užmegzti emocinį ryšį su vartotoju
• Palaikyti ar sukurti lojalius santykius su vartotoju
• Tapti įsimintinu
• Suteikti informacijos apie produktą
• Užtikrinti atliekamų funkcijų teisėtumą ir teisingumą
• Apsaugoti pakuotėje esantį produktą
• Informuoti vartotoją, kaip tinkamai naudotis produktu
• Skatinti nuolatinius pardavimus bei pelningumą (daroma prielaida, kad produktas  pateisins lūkesčius)
• Rūpintis aplinkos apsauga ir nešti visuomeninę naudą

Tinkamai parinktas prekės pakuotės dizainas skatina nuolatinius pardavimus, kurie didina pelną. 

Produktų pakuotės suteikia produkcijai prasmės bei išskirtinumo. Pažvelkite į ant vienos lentynos sudėliotas skirtingos arbatos pakuotes ir pagalvokite, kaip išsirinktumėte vieną ar kitą arbatą, jeigu nebūtų pakuočių. Svarbiausias pakuotės dizaino uždavinys yra užmegzti ryšį su vartotoju, sukurti ir pateikti išsiskirtinę informaciją.

Išsiskirianti pakuotė

Gamintojų pakuotės yra nepastovus verslas konkurencingoje mažmeninės prekybos rinkoje. Kažkada buvusi nesparti produkto įvaizdžio evoliucija dabar lekia pašėlusiais tempais. Egzistuoja didesnė produktų įvairovė nei bet kada anksčiau, taigi vartotojai turi daugiau pasirinkimų ir tuo pat metu jie yra išrankesni. Produkto įvaizdžio kūrimas priklauso ne tik nuo vartotojų, bet ir nuo gamintojo, paslaugų teikėjo tikslų. Jie kovoja dėl išskirtinumo iš kitų siūlomų produktų ir dėl savo rinkos dalies. 

Vidutiniame prekybos centre yra apie 40 000 skirtingų produktų pakuočių. Daugiau nei 70% visų pirkimo sprendimų padaromi apsipirkimo metu, taigi išsiskirti iš minios yra gyvybiškai svarbu. Parduotuvėje yra tūkstančiai produktų, kurie kovoja dėl pirkėjo dėmesio ir, įvairių tyrimų duomenimis, prekybos centro lentynoje esanti pakuotė turi mažiau nei tris sekundes dėmesiui pritraukti. Tai nereiškia, kad pakuotė būtinai turi būti rėžianti akį ar per daug paprasta, ji turi būti aiški, su pateikiama įtikinančia informacija, kuri patrauktų žmonių dėmesį.

Produkto reikalingumas bei paklausa jau nėra vertinama ilgalaikiškumu. Dabar užtenka kelių mėnesių, kartais net savaičių, per kurias produkcijos pakuotės dizainas pasiteisina, arba ne – produkto pakuotės efektyvumas priklauso ne vien nuo vartotojo. 

Tikslinės rinkos pasiekimas, pasitelkiant pakuotės dizainą

Prekės ženklo galia yra gebėjimas daryti įtaką vartotojo veiksmams ir yra dažnai pasiekiama per informacijos pateikimą emociniu lygmeniu. Žmonės perka išskirtines istorijas, pateikiamas ant produktų pakuočių, tačiau šios istorijos turi būti autentiškos. Prekės pakuotė turi perteikti prekės ženklo idėją įvairiuose jutimo lygiuose, įskaitant žvilgsnį, prisilietimą, kvapą, garsą ir, kartais, skonį. Ji taip pat turi nuraminti klientą, kad jo pasirinkimas buvo tinkamas. 

Šiandienos vartotojai, sąmoningai ar nesąmoningai, tikisi, kad produktai paveiks juos emociniame lygmenyje. Todėl dėmesys turi būti skiriamas sąžiningam produkcijos pateikimui, visuomeniniams įsipareigojimams ir netgi jausmams, kuriuos vartotojui sukelia produkto pakuotė. Taip pat svarbu, kaip visa tai gali būti naudojama, siekiant sustiprinti ir perduoti prekės ženklo esmę.

Yra daugybė būdų, kaip pakuotės dizainas gali būti panaudotas siekiant sustiprinti prekės ženklo ekspresyvumą – prekių išdėstymas lentynose, prie kasų, naudojimas ir turėjimas namuose. Kūrybiška ir, informacijos požiūriu, teisingai sukurta pakuotė gali padėti prekės ženklui emocionaliai susijungti su jo tiksline rinka ir sukurti gilius, lojalius ir dažnai netgi iracionalius santykius.

Norint, kad pakuotės dizainas sudomintų klientą ir savo kategorijoje išsiskirtų, reikia papildomos, įdomesnės informacijos, tuomet tiksliniai vartotojai šią prekę rinksis nuolat.

Teigiama patirtis, susijusi su tam tikru prekės ženklu, yra kelias į sėkmę. Žinomi prekės ženklai sukuria emocinį ryšį, naudos jausmą bei sąsają su visais, prisidėjusiais prie logotipo kūrimo, ženklo efektyvumo – nuo darbuotojų ir filialų iki investuotojų, vartotojų ir klientų. Prekės pakuotė yra tarsi apčiuopiamas įrodymas įsigyto prekės ženklo.

Vizualaus prekės ženklo pakuotės dizainas

Dar vienas svarbus veiksnys, kuris padės išsiskirti – vartotojų atpažįstami simboliai, dalys, kurios išskiria, net aiškiai nematant pakuotės detalių ar prekės ženklo. Dažnai šie papildomi elementai tampa saugoma ir neatskiriama prekės ženklo dalimi, pavyzdžiui: 

• Forma –  „Coca-Cola“ butelio kontūras
• Spalva – „Tiffany“ mėlyna – žalia, „Guinness“ juoda ir kreminė
• Iliustracija/simbolis –  „Nike“ grafinis išlinkimas, „McDonalds“ „M“ raidė, „Apple“ prakąsto obuolio dalis
• Produkto pavadinimas/apibūdinimas –  KFC šūkis „Finger Lick’n Good“

Veiksminga pakuotė apjungia lytėjimo ir regėjimo signalus, ja perduodamos prekės ženklo vertybės kartu su informacija apie pačią prekę. Forma, medžiaga ir grafikos technika sujungiama į visumą. Taip varžomasi dėl vartotojo dėmesio, perduodama informacija, identifikuojamas produktas ir jo privalumai. Spalvos ar teksto šriftas, produkto ar paslaugos firminis stilius, ir produkto ar paslaugos reklama, kartu sukuria prekės ženklo visumą bei perteikia šio ženklo esmę.

Pakuotės funkcionalumas ir estetika

Gera pakuotė turi išlaikyti funkcionalumo ir estetikos pusiausvyrą, kuri vertinama remiantis atitinkamais konkretaus produkto poreikiais, tiksline rinka ir gamintojo reikalavimais.

Tokios savybės, kaip pakavimo medžiaga, kokybė, spalvos, teksto šriftas, išdėstymas, iliustracijos ir nuotraukos sukuria vartotojo įspūdį apie prekės ženklą ar produktą. Kad ir koks būtų įspūdingas pakuotės dizainas, jei jis neatitinka žadamo produkto ar paslaugos apibūdinimo, toks dizainas nebus funkcionalus.

Už daugelio produktų patrauklios išorės slypi kita, tiesioginė nauda vartotojui, kuri gali sustiprinti prekės ženklo suvokimą ir funkcionalumą. Produktas gali išsiskirti paprastu naudojimu, patogiu laikymu, nekenksmingumu aplinkai, universalumu ar mažu nusidėvėjimu.

Mažmeninė prekyba prekybos centruose yra vienas iš konkurencingiausių mažmeninės prekybos sektorių, todėl dažnai vaizdingas pakuotės dizainas ir naujovės yra labiausiai vertinami. Pakuotė dažnai tampa vertingesniu dalyku už patį produktą – pakuotė tampa tiesiog prekės ženklo simboliu.

Sveikata ir saugi pakuotė

Pakuotės dizainas atlieka itin svarbų vaidmenį sveikatos priežiūros srityje – jis padeda perduoti daugybę esminių pranešimų, skirtų gydytojams, seselėms ir pacientams. Tai ir informacija apie vartojimo dozes arba vaizdai, suteikiantys pasitikėjimą produktu. Sumani ir naujoviška pakuotė gali padėti tiksliai paskirti vaistus ir neįgaliems ar vyresnio amžiaus žmonėms, palengvinti jų vartojimą.

Svarbu nepamiršti, kad pakuotė yra neatskiriama mūsų gyvenimo ir mūsų namų dalis. Nesvarbu, ar mes to norime ar ne, pakuotė yra tai, ką mes matome kasdien. Ji tampa priemone, suteikiančia žinių apie daugybę dalykų, tokių kaip bendrą gerą savijautą, sveiką mitybą ar netgi pavojų sveikatai.

Ekologiškos pakuotės

Poveikis aplinkai ar kenksmingų cheminių medžiagų naudojimas kelia vis didesnį susirūpinimą tiek gamintojams, tiek vartotojams. Žaliosios pakuotės šiuo metu daugiausiai siejamos su perdirbimu, o taip pat keliu, kurį produktas turi įveikti kol pasiekia galutinę prekybos vietą.

Padidinusios produktų, pervežamų ant vienos paletės, skaičių, tokios įmonės kaip „Tesco“, „Wal-Mart“ ir „IKEA“ gali sutaupyti milijonus eurų greito vartojimo prekių segmente, taip sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių teršalų emisijų kiekius, pakuočių svorį bei išlaidos. Geras ekologiškos pakuotės dizainas skatina pardavimus ir užtikrina aplinkosaugą.

Pakuočių dizaino pavojai

Yra keletas aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti kuriant produkto įpakavimą. Dažniausia gamintojų klaida – persistengimas, žadėjimas per daug, kas sukelia nepalankią vartotojų reakciją. Jeigu tai, ką jūs parduodate, išorėje pavaizduota klaidinančiai ir neatspindi to, kas yra pakuotės viduje, pakuotės dizainas nebėra veiksmingas. Vartotoją galima apkvailinti vieną kartą, tačiau antrą kartą jūsų prekės nepirks ir tikriausiai mielai žodžiu ar socialinės žiniasklaidos kanalais pasidalins savo nusivylimu su kitais potencialiais klientais. 

Venkite plagiatų arba sekimo prekės ženklo lyderio pavyzdžiu, nes tai gali tapti prekės ženklo plagijavimo priežastimi ir jūs galite patirti didelių teisinių išlaidų. Tai neabejotinai paskatins vartotojus dar kartą suabejoti jūsų produktu.

Atkreipkite dėmesį į kultūrinius ir kalbų skirtumus. Kas tinka vienai rinkai, nebūtinai bus pritaikoma kitoje. Tarkime, Artimuosiuose Rytuose negalite naudoti žmonių akių ar basų kojų, nes šiose kultūrose tai nėra priimtina.

Pakuotės dizaino konkurencingumas

Mes, vartotojai, gyvename pasaulyje, pilname įvairių pasirinkimų. Geras prekių pakuotės dizainas užtikrina patikimumą ir išskiria prekės ženklą tarp konkurentų. Dar svarbiau yra tai, kad stiprus pakuotės brendas gali būti esminis dalykas, siekiant didesnio pelno, kadangi jūs pabrėžiate unikalios pakuotės būtinumą ir kartu su racionaliu bei funkciniu dizainu priskiriate aiškią poziciją.

Pakuotės dizainas – prekės ženklo įkūnijimas 

Kadangi pakuotė tampa prekės ženklo įkūnijimu, savininkai ir vadybininkai turi prisiminti, kad jie yra prekės ženklo saugotojai. Prekės ženklams reikia nuolatinės priežiūros ir dėmesio. Tai reiškia, jog savo prekės ženklą ir kiekvieną jo bruožą turite suvokti tarsi įmonės pristatymą vartotojui. „Apple“ yra puikus įmonės, kurios prekės ženklas visada yra nepriekaištingai prižiūrimas, pavyzdys. Apie pakuotės dizainą reikia galvoti tiek pat, kiek ir apie joje esantį produktą.

Nepamirškite – vartotojo neapgausite. Tai, kaip jie vertina ir suvokia prekės ženklą, priklauso nuo to, kaip jie jį supranta, kokia patirtis yra su juo susijusi ir kaip prekės ženklas patraukia jų dėmesį. Prekės ženklai neišstumia kitų prekės ženklų iš rinkos. Tai daro patys gamintojai dėl savo neatsargumo, netinkamo elgesio ir aplaidumo. Gerbkite ir puoselėkite savo prekės ženklą ir jis jums teiks nuolatinę naudą.

Investicijų susigrąžinimas 

Pakuotės dizainas beveik visada daro įtaką įmonės pelnui ir nuostoliams. Pakuotė nebus veiksminga, jeigu bus suvokiama kaip nereikalingos išlaidos ar tik kosmetinis pagražinimas. Pakuotė atneš pelną, jei bus suvokiama kaip strateginė investicija.